2 Chronicles 6
1 Taigi Abija užmigo prie savo tėvų, ir jį palaidojo Dovydo mieste; o jo sūnus Asa karaliavo jo vietoje. Jo dienomis šalis dešimt metų buvo rami.
2 Ir Asa darė tai, kas buvo gera ir teisinga VIEŠPATIES, jo Dievo, akyse;
3 nes jis pašalino svetimų dievų aukurus ir aukštumas, sudaužė atvaizdus ir iškirto giraites;
4 ir įsakė Judai, kad ieškotų VIEŠPATIES, jų tėvų Dievo, ir kad vykdytų įstatymą bei įsakymą.
5 Taip pat jis pašalino iš visų Judos miestų aukštumas ir atvaizdus; ir karalystė buvo rami jo akivaizdoje.
6 Ir jis pastatė aptvertus miestus Judoje; nes šalis ilsėjosi, ir tomis dienomis jis nekariavo; nes VIEŠPATS jam suteikė poilsį.
7 Todėl jis tarė Judai: „Pastatykime šituos miestus ir padarykime aplink juos sienas ir bokštus, vartus ir skląsčius, kol šalis dar tebėra mūsų akivaizdoje; nes mes ieškojome VIEŠPATIES, mūsų Dievo, mes jo ieškojome, ir jis mums suteikė poilsį iš visų pusių“. Taigi jie statė ir jiems sekėsi.
8 Ir Asa turėjo iš Judos vyrų kariuomenę, nešančią didžiuosius skydus ir ietis – tris šimtus tūkstančių; o iš Benjamino, nešančių skydus ir įtempiančių lanką, – du šimtai aštuoniasdešimt tūkstančių; visi šitie buvo narsūs galiūnai.
9 Ir prieš juos išėjo etiopas Zerachas su tūkstančių tūkstančio kariuomene ir su trimis šimtais vežimų; ir atėjo į Marešą.
10 Tada Asa išėjo prieš jį, ir jie išsirikiavo mūšiui Cefatos slėnyje Marešoje.
11 Ir Asa šaukėsi VIEŠPATIES, savo Dievo, ir tarė: „VIEŠPATIE, tau nieko nereiškia padėti, ar tiems, kurių daug, ar bejėgiams; padėk mums, o VIEŠPATIE, mūsų Dieve; nes mes remiamės į tave ir tavo vardu einame prieš šitą daugybę. O VIEŠPATIE, tu esi mūsų Dievas; tenenugali tavęs žmogus“.
12 Taigi VIEŠPATS sumušė etiopus Asos akivaizdoje ir Judos akivaizdoje; ir etiopai pabėgo.
13 O Asa ir su juo esanti tauta juos vijosi iki Geraro; ir etiopai buvo nugalėti, kad jie nebeatsigavo; nes jie buvo sunaikinti VIEŠPATIES akivaizdoje ir jo kariuomenės akivaizdoje; ir jie nusinešė labai daug grobio.
14 Ir jie sumušė visus miestus aplink Gerarą; nes juos apėmė VIEŠPATIES baimė; ir jie apiplėšė visus miestus; nes juose buvo nepaprastai daug grobio.
15 Taip pat jie sumušė galvijų palapines ir nusivedė gausybę avių bei kupranugarių, ir sugrįžo į Jeruzalę.